- pajiega
- pajiegà sf. (3b) NdŽ, Vlkv žr. pajėga: 1. Žmogus ingijęs drąsumą ir didę pajiegą LTI7(Bs). Kaip tik išgirdo tas arklys trenksmus, šaudymus, tas iš visų pajiegų – bėgt BsPIV98. 2. Tankiai turėjo paliaut, nes neturėjo pajiegų pasakojimui be jokio pertrūkio prš. Išmintingi gimdytojai iš visų pajiegų rūpinasi savo vaikelius išmokinti Tat. 3. Pajiega kultūros labai didelė, ir viskas ir visur turi jai pasiduoti V.Kudir. Mokslas sujungė pajiegą ugnies su vandeniu prš.
Dictionary of the Lithuanian Language.